Tarptautinis bendradarbiavimas

Susitarimo memorandumas dėl supakuotų pavojingų krovinių vežimo ro-ro tipo laivais Baltijos jūra

Šis daugiašalis susitarimo memorandumas buvo sudarytas siekiant supaprastinti krovinių, kurie gabenami pagal sausumos transportui nustatytas tarptautines taisykles (t . y. Pavojingų krovinių tarptautinio vežimo geležinkeliais taisyklės (RID) arba Europos sutartis dėl pavojingų krovinių tarptautinio vežimo keliais (ADR)), gabenimą ro-ro tipo laivais Baltijos jūroje. Memorandumą yra pasirašiusios aštuonios Baltijos jūros regiono valstybės – Danija, Estija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Vokietija, Suomija ir Švedija.

Memorandumas gali būti taikomas kaip alternatyva Tarptautiniam jūra gabenamų pavojingų krovinių (IMDG) kodeksui visuose ro-ro tipo laivuose, plaukiojančiuose Baltijos jūroje, Botnijos bei Suomijos įlankose ir įplaukoje į Baltijos jūrą, kurią iš šiaurės riboja Scaw-Lysekil linija, jeigu laikomasi tam tikrų reikalavimų, pavyzdžiui, dėl atitinkamo įgulos apmokymo.

Laikantis šio susitarimo nuostatų gali būti gabenami pavojingi kroviniai, kurie yra klasifikuojami, pakuojami, žymimi, ženklinami, kraunami bendrai į krovinio transporto vienetus (KTV) arba krovinio vienetą ir kurių dokumentai įforminami pagal RID, ADR arba IMDG kodekso reikalavimus. Nors susitarimas apima visą Baltijos jūrą, tačiau žemo bangų aukščio teritorijose plaukiojantiems laivams suteikiama didesnė laisvė taikyti RID/ADR nuostatas nei kitose teritorijose.

Paskutinė konferencija dėl susitarimo memorandumo nuostatų peržiūrėjimo vyko 2011 m. Klaipėdoje. Buvo pritarta nuostatai, kad 4.3 klasei pagal IMDG kodeksą priskiriamas medžiagas galima gabenti tik uždaruose KTV. Taip pat buvo sutarta, kad tokiais atvejais, kai transporto priemonės ro-ro tipo laive gabenamos uždaruose ar dengtuose KTV, apie tai privaloma pranešti laivo kapitonui. Konferencijoje buvo priimta lankstesnė memorandumo keitimo tvarka, įvedant vadinamąją rašytinę procedūrą.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos jūrinių administracijų bendradarbiavimas

Kiekvienais metais trijų Baltijos valstybių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – jūrinės administracijos organizuoja savo atstovų susitikimus. Tokių, jau tradicija tapusių, susitikimų tikslas – pasidalyti per metus įgyta patirtimi bei aptarti aktualiausias su saugia laivyba susijusias problemas, su kuriomis susiduriama jūrinėms administracijoms vykdant joms pavestus uždavinius. Susitikę atstovai svarsto klausimus, susijusius su Europos Sąjungos iniciatyvomis saugios laivybos ir jūrų taršos prevencijos srityse, jūrininkų diplomavimu, valstybės vėliavos ir uosto kontrole, hidrografinių paslaugų teikimu, laivų ir uostų apsauga, radijo ryšiu, radijo navigacijos bei monitoringo sistemomis ir kt. Taip pat aptariami naujai priimtų tarptautinių bei Europos Sąjungos reikalavimų įgyvendinimo ypatumai. 

Bendradarbiavimas vykdant projektus saugios laivybos srityje

2001–2003 m. kartu su Švedijos ir Suomijos jūrų administracijomis buvo  vykdomas PHARE dvynių (twinning) projektas „Acquis įgyvendinimo saugios laivybos sektoriuje – uosto informacinės sistemos vystymas“, kurio metu Švedijos ir Suomijos ekspertai įvertino Lietuvos situaciją, jos teisinę bazę, rengė tam tikras rekomendacijas saugios laivybos administravimo klausimais, dalyvavo įdiegiant  informacines sistemas, užtikrinančias pavojingų krovinių pervežimo monitoringą ir laivų inspektavimą.

2003 metais Susisiekimo ministerija, Lietuvos saugios laivybos administracija bei Lietuvos laivų savininkų asociacija dalyvavo bendrame projekte, kurio tikslas – pasinaudojant Flandrijos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos bendradarbiavimo sutartimi atlikti studiją „Naujos laivybos politikos Lietuvoje plėtra ir įgyvendinimas“. Didžiąją dalį išlaidų finansavo Flandrijos Vyriausybė, o studiją atliko Belgijoje veikianti kompanija „Policy Research Corporation N. V.“. 

2003 m. birželio–lapkričio mėn. Danijoje veikiantis Europos Institutas kartu su Lietuvos saugios laivybos administracija bei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija – įgyvendino  projektą „Saugios laivybos stiprinimas Lietuvoje“. Jo metu didelis dėmesys buvo skiriamas administravimo bei  teisinės sistemos tobulinimui, Europos Sąjungos direktyvų vykdymui, valstybės vėliavos ir  uosto kontrolės tarnybos veiklai, laivybos saugumo Lietuvos vandenyse klausimams.

2007 metais Administracija sėkmingai dalyvavo kartu su Švedijos laivybos administracija vykdytame trumpalaikiame dvynių projekte „Lietuvos saugios laivybos administracijos administracinių gebėjimų stiprinimas taikant Europos Sąjungos teisės aktus saugios laivybos srityje“.

Bendradarbiavimas Hidrografijos srityje

Siekiant skatinti bendradarbiavimą tarp Lietuvos saugios laivybos administracijos ir Vokietijos Federalinės jūrų ir hidrografijos agentūros, derinamos bendro susitarimo detalės. Tikimasi, kad minėtas susitarimas ne tik leis aktyviau keistis hidrografiniais produktais, duomenimis, medžiagomis ir paslaugomis, bei dalintis patirtimi hidrografijos srityje, bet taip pat leis išvengti paslaugų dubliavimo ir stiprins tarptautinės laivybos saugumą.

Lietuvos saugios laivybos administracija pradėjo konsultacijas su Norvegijos hidrografijos tarnyba dėl galimybės Lietuvos saugios laivybos administracijai tapti įgaliota elektroninių navigacinių jūrlapių teikėja. Norvegijos hidrografijos tarnyba yra PRIMAR sistemos koordinatorė. PRIMAR sistemos tikslas pasauliniu mastu teikti elektroninių navigacinių jūrlapių paslaugas, minėti jūrlapiai skirti saugiai laivybai užtikrinti (vaizduoja farvaterį, teikia informaciją apie laivo padėtį).

Atsižvelgiant į Tarptautinės Hidrografijos Organizacijos (IHO) rekomendacijas valstybių narių hidrografijos tarnyboms sudaryti dvišalius susitarimus dėl pasikeitimo jūrlapiais ir leidiniais saugumo jūroje didinimo ir aplinkos apsaugos tikslais, 2004 metais tarp Jungtinės Karalystės Hidrografijos Valdybos (UKHO) ir Lietuvos saugios laivybos administracijos pasirašytas susitarimas, pagal kurį šalys keičiasi jų interesų srities jūrlapių kopijomis, pranešimais jūrininkams, kitais navigaciniais leidiniais, naujais jūrlapiais ir leidiniais bei rengia  pagalbinę medžiagą – navigacinius nurodymus, leidinius apie potvynius, šviesos ir radijo signalų sąrašus, skirtus naudoti su jūrlapiais. Susitarime numatytas ir keitimasis informacija apie technologines naujoves hidrografijoje, kartografijoje, informacinių technologijų srityje. Šalys taip pat susitarė jų vandenims pirmumo tvarka taikyti Tarptautinius (INT) jūrlapius, apibrėžtus paskutinėje IHO Reglamentų redakcijoje ir atitinkančius IHO Tarptautinių Jūrlapių specifikacijas. Atsižvelgdama į besikeičiančius jūrininkystės pramonės poreikius, UKHO parengė skaitmeninį jūrlapį (ARCS), kuris, siekiant tarptautinimas klientams teikti kokybiškas paslaugas, tapo susitarimo dalyvių interesų objektu.

Administracija yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartis ir su Lietuvos mokslo įstaigomis – Klaipėdos universitetu, Lietuvos mokslų akademija bei VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (toliau – KVJUD). Keistis Baltijos jūros ir Kuršių marių dugno tyrimų naujausiais ir patikrintais duomenimis apie tyrimų metu užfiksuotus dugno paviršiaus pokyčius bei po vandeniu esančius objektus susitarta pagal 2005 metais su Klaipėdos universitetu bei 2007 metais su Lietuvos mokslų akademija pasirašytas sutartis. Šalys taip pat susitarė dalyvauti bendruose moksliniuose tyrimuose tiriant dugno paviršių ir identifikuojant po vandeniu esančius objektus.

Siekiant užtikrinti saugią laivybą Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir jo prieigose, 2008 metais pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp Administracijos ir VĮ KVJUD, kurios pagrindu Administracija atlieka batimetrinius matavimus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje, o KVJUD Administracijai teikia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijos techninės priežiūros taisyklėse minimus planinių batimetrinių matavimų redaguotus duomenis XYZ duomenų formate. Batimetriniai matavimai vykdomi vadovaujantis IHO standarto S-44 reikalavimais, matavimus atlieka Administracijos laivas „Varūna“.